Žodžiai

 

IMG_9676

– Atsilieki tik dvi minutes, – sušunka Gintarė su vaikais, kol aš riedu į Błędne Skały viršūnę. Nusišypsau, nors kojos nori verkti. Sušveičiu Danieliaus paduotą želiuką ir nutolstu horizonto link. Per daug pavargęs, o porą minučių atrodo kaip amžinybė. Tikriausiai nepavysiu, bet pasistengsiu, kad kova būtų įdomi.

Dobry bieg, nie poddawać się, – paragina mane Piotr Kon, kai aš skrendu pro jį keturiasdešimt pirmame kilometre.

– Ačiū, – padėkoju jam lenkiškai ir vos gaudydamas kvapą stengiuosi pabėgti kuo toliau. Šio Montrail komandos senbuvio medžioklė buvo žiauriai alinanti. Aišku, to parodyti aš nenoriu, nes dar ims seniukas ir atsigaus, todėl padidinu greitį ir dingstu už artimiausio posūkio. Pagaliau vėl trečias!

– Szybciej, szybciej, – ragina žiūrovai paskutiniame vertikaliame kilometre, tačiau greičiau bėgti nebegaliu. Niekada nemėgau „laiptų į dangų“, todėl šis kilometras virsta tikra kančia išvargusioms blauzdoms. Reikia truputi pakentėti, jau liko visai nedaug. Paskutinį kartą atsigręžiu atgal pažiūrėti ar už nugaros neišdygo koks „siurprizas“ ir po šimto laiptelių pasiekiu Szczeliniec Wielki viršūnę.

– Finišo liniją kerta litwin‘as Gediminas Grinius, – visiems susirinkusiems apskelbia renginio vedėjas.

– Sveikinu įveikus sunkiausią Lenkijos kalnų maratoną, – sušunka renginio organizatorė Monika Strojny. Prieš porą savaičių parašiau jai laišką prašydamas įtraukti į dalyvių sąrašus, nes oficialus registracijos laikas jau buvo pasibaigęs. Po mūsų trumpo flirto internetu atsidūriau „IV Maraton Gór Stołowych“ dalyvių sąrašuose AKA zawodnik Gedas Gedasas.

– Dėkui už kovą, – pralaimėjimą pripažįsta Piotr Karolczak. Su šiuo varžybų favoritu Nr. 2 praleidau didžiąją dalį bėgimo. Vienas kitą lenkėme ir vijomės daugybę kartų. Jo Achilo ir mano kirkšnies problemos padarė mus lygiaverčiais varžovais. Jis dominavo nuokalnėse, o aš įkalnėse, bet įveiktas įsisenėjusios traumos bėgikas turėjo tenkintis DNF.

– Čia kerštas už „Koniczynka Trail Marathon“, – su pasididžiavimu rikteli Józef Pawlica ir ištiesia ranką.

– Taip. Šį kartą tu buvai geriau pasiruošęs, bet kitą kartą saugokis, – erzinu aš ir pasveikinu su antrąją vieta.

– Sveikinu, – tapšnoja per petį varžybų nugalėtojas Marcin Świerc: – varžybos yra sunkios, todėl reikia gerai išmanyti trasą. Tikriausiai tai visiškai nereikšminga „asfaltinių“ varžybose, bet trail‘e yra svarbu žinoti kur reikia prilėtinti, o kur gali bėgti iš visų jėgų. Trasos žinojimas buvo vienas iš Marcin slaptų ginklų, bet ir be jų, praeitų metų geriausias Lenkijos bekelės bėgikas, būtų nepralenkiamas. Keturias valandas įnirtingai jį persekiojąs Józef‘as neturėjo jokių šansų.

Marcin‘ai, kodėl nesupažindini su savo draugu, – į mūsų pokalbį nežinia iš kur išdygusi įsikiša žurnalistė: – gal galiu jus pakalbinti?

– Ačiū, bet ne. Aš ir taip čia bendrauju, ­– buvo pirma mintis šovusi į galvą, bet garsiai ištariu: – kodėl gi ne. Aš pagiriu renginio organizatorius ir Salomon už puikų renginį, duodu priesaiką sugrįžti kitais metais ir visiškai patenkinęs žurnalistės smalsumą, atsitraukiu. Dabar galima pradėti ilsėtis, prasideda ilgai lauktos atostogos.

 

Advertisements

2 thoughts on “Žodžiai

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s