Niekada negrįžti atgal

1Misionieriaus poza yra karšta, bet nieko nekeičiant taps nuobodi ir net stipriausias libido bus nužudytas. Renkantis tuos pačius renginius savižudybė neišvengiama, todėl n kartų bėgti įgrisusiose varžybose yra nesąmonė. Tą daryti gali tik bepročiai arba fantazijos neturinčios, konservatyvios kaliausės. Pasaulyje yra tiek daug įvairaus skonio bėgimų, kad net pasirinkus vien tik gražiausius, seniausius ir populiariausius, neužteks laiko ir jėgų jiems išbandyti.

Laikas per daug brangus, kad jį švaistyti jau gerai pažįstamiems dalykams, bet Salomon Zugspitz Ultratrail turi keletą privalumų, kodėl čia verta bėgti net ir kelis kartus iš eilės.

  • Trasa, oro sąlygos ir varžovai yra nenuspėjami. Jei šiemet teko bėgti sniegu, o penkiasdešimt metrų į priekį nebuvo matyt nieko dėl tiršto rūko, kitais metais Zugspitz‘e gali virsti kurortu gražiam įdegiui ir vaizdų medžioklei nuo kalnų viršūnių. Jei šiemet mano laikas 12:39:11 buvo devintas, o pernai antras, tai kitais metais gali būti pirmas arba paskutinis.

grazuolis

  • Išmoktos pamokos ir noras pasitikrinti ar jos gerai paruoštos. Po važybų kalbejau su Dynafit komandos nariu Pade Constantin. Jis man pasiūlė naudoti lazdas kopiant į kalnus. Jo nuomone būtent dėl to aš praradau mažiausiai pusvalandį! Absoliuti tiesa. Kopimui į kalnus aš išnaudojau daugiau energijos ir pastangų, varginau savo pusiaujį netaisyklinga laikysena, o rezultatas buvo vienodas – lazduotieji lenkė. Pastebėjau, kad trailo metu beveik visi bėgikai ir 100% visi finišavę prieš mane naudojosi lazdų privalumais, o paskutiniame sukilime būčiau pirkęs lazdas už bet kokius pinigus.
  • Užgautos ambicijos. Nors už nugaros palikau kelis tituluotus varžovus iš Salomon ir kitų brandinių komandų, jaučiau kad „lūžau“ paskutiniuose kilometruose. Niekaip neradau motyvacijos lenktyniauti su ranka pasiekiamais varžovais, o juk žinau kad galėjau. Ar tikrai?
  • Kas būtų, jei…? Negaliu ramiai miegoti, nes galvoje krebžda keistos mintys: kas būtų jei nebūtų nukritęs numeris, jei nebūčiau pametęs chip‘o ir gaišęs laiko jo paieškoms, jei turėčiau kopimui skirtas lazdas, o maitinimą organizavęs pats, o nepasikliovęs organizatoriais. Kas, jei…?
  • Nepakartojama kalnų ramybė. Alpės gražios kaip moterys, atrodo, užliptum ir nenuliptum.

boba

Nors žiauriai nemėgstu, bet kartais verta trypti jau seniai pramintus takus vien tam, kad pasimti tai, ko negavai pirmą kartą. Užgautos ambicijos, išmoktos pamokos, organizatorių prašymas, pagalba vaikams ir noras populiarinti bėgimą  –  priežastys, verčiančios virsti fantazijos stokojančiu impotentu. Būtent dėl to šį Plan B renginį  įtraukiu į pakartotinų varžybų sąrašą ir tikiuosi, kad kada nors grįšiu į Grainau nugalėti.

Advertisements

One thought on “Niekada negrįžti atgal

  1. Pingback: Zugspitz ultratrail | Vaidas Žlabys

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s