BĖGA NE TIK ŠIRDIS

bega sirdisNorint bėgti reikia bėgti. Norint bėgti greitai, ilgai ir be traumų to neužtenka. Norint tapti geresniu bėgiku reikia užsiimti dalykais, visiškai nesusijusiais su bėgimu. Aišku, priklausomam nuo bėgimo narkomanui skirti laiko ne risnojimui yra be galo sunku. Dauguma yra tokie ambicingi, kad pamiršta paprasta biomechaniką, visiškai ignoruoja organizmo siunčiamus signalus ir stengiasi bėgti 24/7. Kažkada ir aš toks buvau, bet galiausiai patirta trauma privertė susimąstyti ką darau ne taip. Iš svetimų klaidų mokytis visada lengviau, bet kažkodėl daugelis renkasi skausmingesnį pažinimo kelią. Tie, kurie nuspręs rinktis jį, neišvengiamai susipažins su Santariškių klinikų reabilitologais.

Aš tas, kuris neserga ir nepatiria traumų, pradėjau byrėti, atšventęs savo bėgimo dešimtmetį. Traumas patiria tik silpnučiai, o kadangi aš toks “nebuvau” nutariau skausmą kairėje kojoje ignoruoti. Man pavyko save apgauti dar šešis mėnesius, bet galiausiai neapsikentęs vis didėjančių skausmų kreipiausi į specialistus. Įsivaizduokite mano nusivylimą kai tie “kvailiai” išrašė kineziterapiją. Nuo tada “rimtas sportininkas” buvo priverstas kilnoti kojytes su vos klibančiais diedukais. Mano nuostabai, keletas reabilitacijos veteranų tuos “bobiškus” pratimus atlikdavo geriau negu aš. Prireikė beveik mėnesio kol seni paliegėliai nebebuvo konkurentais ir dar vieno, kol kojos skausmai išnyko.

Ką aš darydavau ne taip, tiksliau, ko nedarydavau? Pasirodo bėgant, kaip beja ir senstant, trumpėja raumenys, kurie padeda keisti kūno vietos padėtį laike ir erdvėje. Ir, nors tai skamba truputi einšteiniškai, bet iš tikrųjų viskas daug paprasčiau. Dubens, juosmens, klubų, pilvo, stuburo ir kojų raumenynų visuma[1] atlieka šį milžinišką darbą, nes formuoja taisyklingą laikyseną, padeda išlaikyti pusiausvyrą, gerina bėgimo efektyvumą, suteikia judesiui jėgos, mažina smūgio jėgą ir padeda išvengti traumų. Bingo! Padeda išvengti traumų, todėl, kuo geriau paruošime pagrindinius raumenis, tuo ilgiau galėsime džiaugtis jų teikiamais privalumais. Būtent juos ir buvau pamiršęs, o pasijutę vieniši ir išnaudojami jie pradėjo keršyti. Norint išvengti šios vendetos užtenka nuolatos  atlikinėti jėgos, stabilumo ir  pusiausvyros pratimus, užsiimti lankstumo vystymu, tobulinti bėgimo techniką ir skirti daugiau laiko atsistatymui po krūvių. Neprireiks samdytis profesionalaus trenerio ar įsigyti specialaus inventoriaus treniruojant šiuos rafinuotus raumenis, bet reiks skirti laiko tinkamų pratimų paieškoms, nes skirtingi raumenys – skirtingam tikslui. Tad marš prie Google.

Visada galvojau, kad jei pulsas neužkyla iki 140 dūžių per minutę tai ne sportas, o pornografija. Šį savo nusistatymą dar vis sėkmingai taikau tokioms sporto šakoms kaip golfas, dartai ir tt., bet to nebegaliu sakyti apie kineziterapeutų gėjiškus pratimus, nes jie ne tik padeda išvengti traumų, bet ir padeda tapti geresniais bėgikais.


[1] Pagrindiniai raumenys

Advertisements

3 thoughts on “BĖGA NE TIK ŠIRDIS

  1. Tikriausiai mūsų ir elitinių bėgikų tiek širdis tiek ir plaučiai yra panašūs, tačiau didžiausias skirtumas raumenyse ir sausgyslėse. Linkiu greičiau sustiprėti!

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s