Įkvėptas TEDx: bėgimo žala

1

Paskutiniu metu pasigirsta vis daugiau nuomonių, kad bėgioti nesveika. Beveik visose diskusijose, debatuose pagrindinis  argumentas – bėgimas žaloja širdį. Nesu medikas, todėl neadvokatausiu ir nepateiksiu medicininio vertinimo – tiesa tai ar absoliutus melas.

Tikriausiai daugelis matė ilgų nuotolių bėgikams depresiją sukeliantį filmuką iš TEDx kolekcijos Run for your life1. James O’Keefe pateikta nuomonė “kvepia” visiška mechanika. Geriausias viso šio monologo pavyzdys būtų automobilis, kurio variklį lengva “nužudyti” ilgą laiką važiuojant tik aukštomis apsukomis. Nors čia kalba tikriausiai buvo tik apie paprastus automobilius, o kaip yra su sportiniais?

Pranešėjo išsakyta nuomonė nėra nauja: širdis “susidėvi” daug greičiau jei ją išnaudoji maksimaliu pajėgumu ilgą laiką. Tačiau ar daktaro pateiktas pavyzdys su dabar jau TEDx exherojumi Christopher McDougall2 ir keletas atliktų tyrimų pagrindžia šią teoriją? Ar tikrai visi ultrininkai yra pasmerkti? Keista, bet Lietuvos ultra legendos P. Silkinas, R. Jakilaitis gyvi iki šiol ir toliau sėkmingai bėgioja. Britas Fauja Singh (101 metų) ir amerikietis Francis Albaugh (90 metų) tvirtina, kad jų gyvybės eleksyras – bėgimas. Manau šioje situacijoje viena kepurė netinka visiems ir vadovautis kardiologo logika būtų klaidinga, nes kitaip bėgimo basomis šalininkai taip pat turėtų sunerimti, kadangi “Born to run”3 autorius buvo bėgimo basomis pradininkas.

2

Remiantis mechanine fizika visų detalių, tame tarpe ir žmogaus kūno, nusidevėjimas priklauso nuo jų naudojimo dažnio. Taigi širdis mažiausiai dėvisi tada, kuomet išstuminėja mažiausiai kraujo ir aš čia visiškai sutinku su “idėjos autoriumi” James O’Keefe, bet tolimesnė mano logika yra priešinga.

Prielaidos:

  • bėgikas treniruojasi 2 valandas per parą. Treniruočių metu širdies vidutinis susitraukimo dažnis (VSD) yra 180 dūžių per minutę (d/min.),
  • bėgiko VSD yra mažesnis ne tik ramybės būsenoje, bet ir įprastoje gyvenimo rutinoje,
  • po treniruočių širdis plaka tokiu pačiu ritmu kaip ramybės būsenoje, t.y 40 d/min.

Faktai:

  • bėgimo metu sportininko širdis dirba 110 d/min. didesniu pajėgumu lyginant su nebėgiojančio žmogaus,
  • nebėgiojančio žmogaus VSD ramybės būsenoje yra apie 70 d/min., o sportuojančio – 40 d/min.

Skaičiavimai:

  • treniruotės metu sportininko širdis susitraukia 13200 d/min. daugiau lyginant su nebėgiojančio žmogaus,
  • bėgikas ramybės būsenoje sutaupo 30 d/min. = 1800 d/val. = 39600 d/parą.

Išvada:

  • bėgiko širdis patiria didelį krūvį treniruočių metu, bet tai superkompensuojama poilsio, atsistatymo metu,
  • bėgiko širdis sutaupo 26400 d/parą lyginant su nebėgiojančio žmogaus.

Spręsdamas šį galvosūkį vadovavausi grynai archimediška logika, na o hipokratišką tyrimą tegu atlieka bėgiojantys medikai. Visi skeptikai, nihilistai ir tinginiai nebandykite įtikinti manęs ir kitų, kad bėgti ir bėgti daug yra blogai ir pavojinga. Jei norite nugyventi keleta metų daugiau ir pasigirti, kad jūs nenuveikėte nieko kas jums patinka – pirmyn.

1. http://www.youtube.com/watch?v=Y6U728AZnV0

2. http://www.ted.com/talks/christopher_mcdougall_are_we_born_to_run.html

3. Tas pats Christopher McDougall2

Advertisements

3 thoughts on “Įkvėptas TEDx: bėgimo žala

  1. Įdomus pamąstymai bėgikų naudai (tiksliau sakant ekstra bėgikų naudai, nes širdies susitraukimų santykis lyginant su įprastine veikla – 180/40 yra įspūdingas ir manau tokį turi labai retas bėgikas). Įdomu ar nebuvo šitas klausimas kur nors nagrinėtas plačiau.. Visgi nemanau, kad vienas širdies tvinksis dirbant prie maksimumo ribos yra lygus širdies tvinksiui gulint lovoj. Tarkim mano maksimalus ŠSD teoriškai yra apie 190. Jeigu tokį ŠSD kažkokiu būdu palaikyčiau vieną valandą, tai širdis sutvinsėtų 11.400 kartų, bet manau po to aš būčiau miręs. Čia aišku ribinis atvejis, bet matematiniu požiūriu principas turėtų būti toks, kad širdies darbui artėjant prie maksimalaus, turėtų būti taikomas kažkoks koeficientas tvinsių perskaičiavimui. O šiaip manau bėgikai būtų patys sveikiausi žmonės ir tokių diskusijų (kenkia ar ne) net nekiltų, jeigu žmonės nenorėtų per daug ir per greit. Absoliuti dauguma naujokų linkę per daug save spūstelėti (aš pats irgi ne išimtis).. O šiaip jeigu kažkas siekia ilgaamžiškumo, tai turėtu eiti jogos keliu 🙂

  2. Mariau, tavo pastebėjimai daug kart tikslesni nei straipsnio autoriaus!
    Archimedas tokių teiginių, manau, nepateiktų kaip: krūvyje 180, o ramybėje 40. Tai labai reta. Skaičiuot gal reiktų: krūvyje 160, ramybėje 60-70. Rezultatus gautume visai kitus. Nebent čia autorius skaičiuoja išskirtinai asmeniškai.. Bet krūvio tvinksnis nelygu ramybės tvinksniui. Krūvyje spaudimas didelis, nekalbu jau apie hormonų veiklą.

  3. Dėkui už komentarus. Kaip jau minėjau nenagrinėjau šios problemos iš medicininės pusės, todėl ar hormonų veikla krūvio metu yra teigiama ar neigiama tegu aiškinasi sporto medicina.

    Skaičiavimuose aš panaudojau savo duomenis. Mano širdies darbas ramybės būsenoje – 38/40 d/min. , o treniruočiu metu svyruoja nuo 140 iki 180 d/min. priklausomai nuo treniruotės tipo.

    Marius teisingai pastebėjo, kad skaičiavimuose panaudojau maximalius širdies darbo parametrus ir perdėtai padidintus reikalavimus bėgikams (2 valandos treniruočių kiekvieną dieną ir išlaikant 180d/min. krūvį). Tai yra padaryta specialiai nebėgiojančių žmonių naudai. Priežastis kodėl aš tai padariau yra paprasta : bėgikai, kurie treniruojasi net ir nežmoniškais / nerealiais krūviais mechaniškai širdį “sudėvi” daug mažiau nei nesportuojantys visiškai.

    Taip pat, aš suprantu, kad žmogus negali nuolatos “vegetuoti” ramybės būsenoje t.y 40d/min. Tačiau jei bėgikų VSD yra daug mažesnis ramybės būsenoje tai galime drąsiai daryti prielaidą, kad jų VSD mažesnis nuolatos t.y įprastoje gyvenimo rutinoje.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s