AR NEMATĖTE FAZEKAŠEKO?

7

ŠČECINAS

Ščecino pusmaratonis buvo mano pirmasis bėgimas Lenkijoje. Bėgimo dalyviai startavo ir finišavo stadione, kuriame diską mėtė Virgilijus Alekna. Disko metikas stadiono Litewskos gatvėje dangą išbandė dvejomis savaitėmis anksčiau nei aš. Jis laimėjo nusviedęs diską 68.50 metrus, o man  šis 21 kilometras taip ir būtų likęs eiliniu bėgimu, jei ne susitikimas su savuoju Fazekašeku.

Visą laiką bėgęs penktas finišo liniją kirtau šeštas. Keista? Ne, nes tai buvo gryniausia tiesa. Vejamas neigiamų emocijų skubėjau aiškintis su varžybų organizatoriais. Deja, ką nors išsiaiškinti su angliškai nešnekančiais lenkais ir lenkiškai nemokančiu lietuviu yra sudėtinga, bet — įmanoma. Su lenku kalbėti lenkiškai visada praverčia dar Lietuvoje gautas patarimas: prie rusiškų žodžių pridėti kuo daugiau garsų š. Atrodo ir šįkart tai padėjo, nes mano pastangų pamaloninti vakarų slavai suskubo aiškintis nemalonios istorijos. Po gero pusvalandžio priėjome kompromisą: gėdingai trasą sutrumpinęs bėgikas ant nugalėtojų pakylos nepasirodė, o aš likau šeštas.

8

POZNANĖ

Vienintelis „sukčiaujantis” Poznanėje buvo JAV bėgimo legenda Scott Jurek, atvykęs pristatyti savo ką tik išverstos knygos „Jedz i biegaj“. Visi, norintis gauti amerikiečio autografą, galėjo tą sėkmingai padaryti sporto mugėje. Aš tikriausiai irgi būčiau buvęs vienas iš tų įkyrių gerbėjų, trokštančių, bet kokia kaina gauti dalelę fetišo. Deja, bėgikas ir taip buvo paskendęs jų minioje. Jaučiausi apgautas. O juk žadėjau pradėti mokytis lenkų kalbos jei tik būtų pavykę gauti Scoto knygos lenkiškąją versiją. Lenkijoje ultrininkas nebėgo savo geriausio maratono, todėl galėjo skirti dėmesio kiekvienam, kuris norėjo pabendrauti su įžymybe. Štai čia aš ir sužinojau, kad dalis knygų su parašais iškeliavo į Košaliną ir keliolika laimingųjų galės jas laimėti loterijos metu. Jausdamasis Ostapu Benderiu ir tikėdamas surasti savo dvylika kėdžių suskubau registruotis į naktinį maratoną.

6

KOŠALINAS

Negarbingo elgesio pavyzdžių sporte yra daugybė: dopingas, „kampų kirtimas“, transporto priemonių naudojimas, spragų bėgimo nuostatose išnaudojimas ir t.t. Tačiau Nocna Šciema maratono organizatoriai savo sumanumu pralenkė net geriausius pasaulio sukčius. Jie pasiūlė masišką pasaulio rekordų gerinimo schemą, pasinaudodami šimtamete George Vernon Hudson dienos šviesos taupymo (DŠT) įdėja. Apie 400 avantiūristų susigundė žiemos laiko siūlomu privalumu ir 2 valandą nakties startavo tikėdamiesi tapti rekordininkais. Deja, pasaulio rekordas gali būti tik vienas ir, nors daugeliui bėgikų pavyko “pasigerinti” asmeninius laikus, šį kartą triumfavo Mikhail Bratukhin iš kaimyninės Baltarusijos. Jis įveikė maratoną per nerealiai trumpą laiką t.y. 1:37:42. Idomu tai, kad Baltarusija neturi DŠT laiko, todėl neaišku kaip į šią dviprasmybę sureagavo Aleksandras Lukašenka: Tėvynės išdavikas ar nacionalinis didvyris?

Šį kartą Kisa Varabjaninas ir vėl mane apmovė. Po bemiegės nakties Scott Jurek knygos buvo dalinamos į kairę ir į dešnę, bet man teko tik stebėti laimingųjų šypsenas. Gaila, bet lenkų kalbos mokymąsį teks atidėti vėlesniam laikui ir kol kas įsigyti „Eat and Run“ originalo kalba.

3

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s