BĖGIMAS PER EKONOMINĘ KRIZĘ

VERSLO KRIZĖ

Šiais laikais griūna ne tik bankai ir pinigus iššvaistę jų valdytojai, bet kartu yra keičiamos ir bėgimų klubų tarybos, iš postų verčiami dividendų nedavę ar lūkesčių nepatenkinę direktoriai. Reikia pripažinti, jog esame sugadinti visur bėgančios ir nebemokančios sustoti visuomenės, darbdavių, kurie yra orientuoti tik į rezultatą bei gaminamo produkto sėkmingą paleidimą į rinką, ir, aišku, pinigų uždirbinėjimo manijos. Verslininkai nebūtų verslininkais jei ekonominio chaoso metu nepasinaudotų proga ir nesumažintų prizinių fondų bei varžybų organizavimui skirtų lėšų net jeigu pelnas būtų išaugęs dvigubai. Versle išlieka tik stipriausi, tad daugelis sporto industrijos gigantų, suirutei pasiekus apogėjų, nutraukė sutartis su perspektyviaisiais kenijiečiais ir etiopais. Ką jau kalbėti apie prigesusias lietuviškas žvaigždes.

ASMENYBĖS KRIZĖ

Krizė, kaip ir nuovargis, vienaip ar kitaip veikia bėgikų sąmonę: kai kas tampa visiškai abejingas ir apleidžia ilgametes treniruotes, kažkas priešingai – imasi drastiškiausiu priemonių, kad tik nenustoti judėti, o kiti veidmainiškai šypsosi ir klausia: kokia krizė? Nėra jokios krizės.

VIDURAMŽIO KRIZĖ

Seniai yra žinoma, kad vieną priklausomybę galima pakeisti kita. Tai daug kartų buvo įrodyta užkietėjusių rūkorių, kurie virto nepakeičiamais darboholikais, nuo alkoholio priklausomu aktorių, kurie tapo prisiekusiais bėgikais, narkomanų, kurie savo priklausomybės atsikratė pakeitę jądaug įdomesne ir ne tokia žalinga bėgimo liga. Tai ar gali bėgimas tapti stipriu ir galingu vaistu nuo pinigų uždirbinėjimo ar apsipirkinėjimo manijos? Tikriausiai gali, bet padaryti tai technologijų amžiuje yra beprotiškai sunku, nes dirbtinai sukurto deficito stebuklai suvilioja net ir užkietėjusius asketus. Vieniems reikia viską mokančio telefono, kitiems – už tave bėgančių sportinių batelių. Suprantama, kad bėgimas nėra geriausia investicija, jei ruošiamasi gauti dvigubą pelną, bet jis gali tapti rimtu pagalbininku gerinant fizinę ir dvasinę būklę bei priimant svarbiausius gyvenimo sprendimus.

GRAIKIJOS KRIZĖ

Merdėjanti Graikija jau seniai buvo Vokietijos bankų įkaitė ir jos neatsakingas pinigų skolinimasis ir švaistymas, kuri skatino didieji broliai iš vakarų Europos, beveik sužlugdė Aleksandro Makedoniečio išgarsintą šalį, bet tai anaiptol neatvėsino bėgikų noro išmėginti legendinę maratono trasą. Graikus ištikusi finansinė krizė nenužudė maratono legendos ir šiemet Filipido žygdarbį pasiryžo atkartoti virš 6000 bėgikų. Skaičius gal ir nėra įspūdingas, lyginant su pernai praūžusiu jubiliejiniu bėgimu, bet reikėtų pasidžiaugti, kad bėgimo šventės nesugriovė net ir chaosas šalies viduje.

EURO KRIZĖ

Džiugu, kad prasideda „aukso amžius“, tik, deja, ne toks, kaip graikų mitologijoje, o tikrai auksinis. Situacija pasidarė tokia „paprasta“, kad niekas nebepasitiki kažkieno atspausdintais popieriukais, o užkastas taurusis metalas visada toks ir liks, nesvarbu, kiek ir kokių ekonomikų sugrius. Pavyzdžiu imkime Vokietiją, kurioje iš pradžių atsiskaitymo matas buvo auksinės markės, vėliau – reichsmarkės, dar vėliau – markės ir galiausiai eurai. Kyla natūralus klausimas: kokie pinigai dar ir po šiai dienai turi didžiausia vertę? Atsakymas manau akivaizdus – auksinės markės. Nors kai kurie naivuoliai iki šiol tiki euro galia ir vis dar galvoja kaip jį įpiršti Lietuvai, nors pasaulinio lygio ekonomistas, UBS valdytojas Larry Hathaway piešia daug juodesnę euro ateitį ir siūlo investuoti ne tik į auksą, bet ir į kitus prabangius metalus, „tokius, kaip ginklai ir konservai“. Kartais pasigirsta įvairiausių „ekspertų“ svaičiojimų apie elektroninius pinigus, kurie yra ateities pinigai ir galbūt padės išgelbėti byrančias ekonomikas. Kad ir kaip tai įdomiai ir viliojančiai beskambėtų, tai nebus taip paprasta įgyvendinti, nes tikriausiai nedaugelis sutiktų lakstyti virtualiame pasaulyje ir būti daugybės maratonų nugalėtoju virtualioje erdvėje, kuri gali bet kada būti išjungta, o gyvenimą tektų pradėti nuo nulio.

LIETUVOS KRIZĖ

Griūnantis „Snoro“ bankas užmynė daugybę mįslių ir pateikė keletą staigmenų. Įdomiausia šioje istorijoje tai, kad žmonės laikė pinigus viename banke visiškai pasitikėdami juo iki paskutinės minutės, o tai krizės apimtame pasaulyje yra tas pats, kas ruoštis triatlonui minant vien tik dviračio pedalus ignoruojant bėgimą ir plaukimą. Valstybė, spręsdama su „Snoru susijusias bėdas, nuėjo lengviausiu keliu ir pasisamdė pripažinta legionierių, finansų gurų Simon Freakley, kuris, neaišku, ar turi talento, bet tikrai nestokoja vertingų pažinčių. Bėgikams, deja, taip „nepasisekė“, nes LAAF neturi galimybių nacionalizuoti kokio nors vidutinio lygio Kenijos bėgiko, kuris be vargo įvykdytų olimpinį maratono normatyvą ir ryškiai stokoja autoriteto, kad iki Londono olimpiados ištrauktų dopingo skandalan įsivėlusią Lietuvos maratono viltį Živilę Balčiūnaitę.

4

ŠEIMYNINĖ KRIZĖ

Susitarti su antrosiomis gyvenimo pusėmis ekonominio nuosmukio metu yra beveik tas pats, kas aplenkti Haylē gebre silassē maratono trasoje. Tam, kad palengvinti šį sudėtingą procesą vieni bėgikai turi išsipirkę ilgametes licenzijas, kiti – paėmę paskolas su niekada negrąžinamais procentais, na, o treti džiaugiasi natūrinių mainų teikiamais privalumais. Tiems, kas dar nesudarė jokių sutarčių, pravartu būtų užsiimti marketingu ir paaiškinti savo išrinktosioms, kad ekonomikos nuosmukio metu bėgioti yra tiesiog būtina, todėl kad:

  • galima atsisakyti automobilio taip atitolinant besiartinančią pasaulinio atšilimo krizę;
  • bėgimas yra sąlyginai pigus sportas, nereikalaujantis milijoninių investicijų ir tinkantis bet kokio amžiaus žmonėm;
  • tai – vienas iš geriausių laisvalaikio praleidimo bei bendravimo būdų, kuris yra daug pigesnis nei sporto klubas ar pasisėdėjimas su draugais bare;
  • geriausias vaistas nuo streso, kurį sukuria byranti ekonomika ir blogėjančios socialinės garantijos.

BĖGIMO ANTIKRIZĖ

Viskas slypi skaičiuose, todėl, kai tave atleidžia iš darbo, tu, nori nenori, iškeiki buvusį darbdavį arba atsidusti pagaliau atsikratęs nemėgstamo darbo ir pradedi viską skaičiuoti: kas yra pigiau – bėgimas ar apsilankymas pas gydytoją? Kokia priklausomybė yra pigesnė – bėgimo ar rūkymo? Kur geriau sudalyvauti – ar nieko nekeičiančiame mitinge, ar tikslą turinčiame maratone?

Bėgant yra be galo sunku suvaldyti griūnančią ekonomiką, bet taip paprasta kontroliuoti savo kūną, rūpintis sveikata, atsipalaiduoti ir negalvoti apie krentančių akcijų kursą. Galima susikurti naujų prasmingų tikslų, o ne galvoti, kaip uždirbti eilinį milijoną. Bėgikams gal ir teks avėti tuos pačius bėgimo batelius ilgiau nei įprasta, dalyvauti varžybose, kurios yra pigesnės ir arčiau namų, bet tai tikriausiai pats tinkamiausias metas pervertinti moralines vertybes ir atrasti tikruosius bėgikus. Tuos kurie bėga iš meilės bėgimui, o ne dėl piniginių prizų, tuos, kuriems nereikia šlovės, bet norisi nuotykių.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s