SIGULDOS PASAKA

Pradžių pradžia:

Labai seniai, seniai, praeitin nugrimzdusiais laikais, gyveno šauni bėgimo brolių trijulė (nei vienas iš jų nebuvo kvailas), kuri, po eilinio savo jėgų išbandymo, 2011m vykusiame III- jame pasaulio kalnų čempionate Konemaroje, Airijoje, ėmėsi dairytis į bekelės bėgimus arčiau Lietuvos. Išgirstas gandas apie Siguldos bekelės kalnų riterių turnyrą  turėjo atitikti narsuolių lūkesčius, tad euforijos, po sėkmingo pasirodymo Airijoje, apimta Trijulė pradėjo planuoti sekantį kryžiaus žygį į pagonių šalį.

Planas taip ir būtų likęs planu jeigu ne laimingas atsitiktinumas. Kalnų maratono organizatoriai neskubėjo paskelbti būsimo bėgimo nuostatų ir pradėti registracijos, taigi po kurio laiko karžygiai pradėjo ieškoti naujų rudeninių iššūkių ir apie Siguldos projektą visai pamiršo. Spalio viduryje ieškodami kvalifikacinių bėgimų į ištvermės kalvę Ultra-Trail du Mont-Blanc (UTMB) broliai žvalgėsi po bėgimus vykstančius kaimyninėse šalyse ir taip iš naujo atrado Siguldą. Deja, laikas buvo negailestingas broliams ir  po ilgos kelionės per alinančius kovų maratonus vienas brolis staiga sustojo ir pasuko kitu keliu, prižadėdamas kada nors sugrįžti. Taip liko tik du broliai, kuriuos į priekį vedė nuotykių troškimas ir savęs pažinimas. Registracija jau buvo prasidėjusi spalio pradžioje, tad nieko nelaukę užsiregistravo ir jie.

Siguldos maratonas – išskirtinis, nes tai vienintelis bėgimo renginys Baltų šalyse už kurį galima gauti vieną tašką (iš reikalingų penkių) kvalifikacijai į už šimto girių, šimto marių vykstanti UTMB, kuris yra vienas prestižiškiausių kalnų/bekelės bėgimų pasaulyje. Be to, vieno taško visiškai pakanka, kad galima būtų registruotis į ne ką prastesni ir tikrai nelengvesnį dukterinį bėgimą Courmayeur Champex Chamonix (CCC).

Riterių turnyras:

Rudenėjanti Siguldos karalystė pasitiko brolius pribloškiančia gamta, viduramžių dvasia ir visiems metų laikams pritaikyta sporto infrastruktūra. Stebėtis tuo tikriausiai nereikėtų, nes kurortinis miestelis įsikūręs pačiame Gaujos nacionaliniame parke vos už 50km nuo Latvijos sostinės ir Baltijos jūros.

Greitakojų laukė gana paprasta užduotis: kas greičiau apskries Siguldos girias, tam atiteks Gandras*, deivė Nikė* bei pusė karalystės. Stebuklingų šaltinių, velnio olų ir raganų kaimų krašte broliai su keliolika Lietuvos riterių ir damų šturmavo Latvijoje jau 8 kartą  rengiamą kalnų maratoną. Karžygiai pagal savo pajėgumus rinkosi pasiūlytus 11km, 33km kovos laukus, o patys drąsiausieji rinkosi 55km mūšį. Vaikinai susikovė su kaimynais latviais bei svetimšaliais legionieriais žūtbūtinėse lenktynėse. Vieni  gynė šalies garbę ir orumą, kiti palaikė kovinę dvasią, o treti svajojo apie Gandrą ir deivę Nikę. Broliai su sąjungininkais turėjo grumtis ne tik prieš daug gausesnias kaimynų pajėgas, bet ir su priešiškai nusiteikusia gamta. Dievai bėgikams buvo negailestingi: Deivė Audra pasistengė, kad trasoje netrūktų  medžių užvartų ir vandens, Gaujos velnias laiko veltui neleido ir rimtai ruošėsi įsibrovėlių sutiktuvėms, tą liudijo lūžę mediniai laipteliai bei tilteliai ir mišką išraižiusios medžių šaknys. Bėgantiems 55km reikėjo įveikti du didžiuosius  22km Grįžulo ratus ir vieną mažąjį 11km Perkūno ratą. Trasoje buvo galima pasigrožėti atsidengusiomis smėlio klintimis, olomis bei nuostabiais Gaujos upės krantais ir vingiais.

Vieno brolio istorija

Vyriausias brolis  visas jėgas atidavė ir kaimynams jokių vilčių nepaliko jau pirmajame rate. Toliausiai pabėgę priešininkai  buvo sugniuždyti Akropolio prieigose, leidžiantis slidinėjimo trasa žemyn. Antrajame ir trečiajame rate jaunikaitis smaginosi triuškindamas beatsitraukinėjančius Latvijos kariaunos likučius. Orientuotis kas kur bėga, kas yra tavo artimiausi varžovai, ką gali pasivyti ir kas gali užklupti tave patį nebuvo lengva, nes 11km ir 33km skriejimas vyko ta pačia trasa. Matant aplink buvusių bėgikų šmėklas, tiksliau tai, kuo virto  žmonės po įveiktų vertikalių 1550 metrų  broliui pasidarė neramu, nes jėgos po truputį apleidinėjo jo silpstantį ir stingstantį kūną, šarvai pasidarė nemaloniai sunkūs, vandens atsargos beveik išseko, o vis slidesni takeliai nedarė jo užduoties lengvesnės. Bėgdamas visiškai vienas vyresnėlis jautėsi kaip Don Kichotas kovojantis su vėjo malūnais ir didžiausia kova vyko su pačiu savimi. Taip netikėtai išdygusi „lygiavertį varžovą“ visada būna sunku nugalėti, bet tikėjimas savimi ir ištikimų ginklanešių palaikymas vertė perstatinėti kas žingsnį vis sunkėjančias kojas. Taip, žingsnis po žingsnio, buvo įveikti paskutiniai fatališkų lenktynių kilometrai ir įkopus į Žiedų (lat. Ziediņa) šlaitą sėkmingai pasiektas finišas.

Meksikietiška drama:

Magijos ir intrigos po varžybų tikrai netrūko tiek sekundantams peržiūrint bėgimo rezultatus, tiek ir paskelbiant nugalėtojus. Neaišku, ką reikėtų kaltinti: ar varžybų teisėjus už neparuoštus namų darbus, ar bėgikus už jų savanaudiškumą, ar  latviškus kerus, kurių dėka pora Lietuvos riterių buvo įvilioti į latvių spąstus ir pametė kelią dėl takelio.

Ką broliams žadėjo likimas buvo nelengva atspėti, bet atomazga buvo ne mažiau įdomesnė nei pats bėgimas ar Ž. Balčiūnaitės stebuklingų miltelių skandalas. Taigi, po finišo kirtimo praėjus keturioms valandoms, teisėjams sutikrinus tarpinius laikus ir eliminavus keletą bėgikų, vienas brolis pakilo iš ketvirtos į antrą, o kitas – į penktą pozicijas. Per apdovanojimų ceremoniją latviai jautėsi žiauriai sumušti ir akivaizdžiai apiplėšti, bet tokia jau ta silpnesniųjų dalia.

Broliai grįžo namo ir per savo gyvenimą patyrė daug nuotykių bei laimėjo begalę mūšių, o kai paseno, ilgai ir laimingai gyveno, prisimindami savo šaunias jaunystės dieneles.

Visa šita drama klasikinėje pasakoje turėtų taip ir baigtis, bet ši istorija buvo visiškai kitokia…

Praėjus dvejoms paroms po iškilmingos ceremonijos ir brolių įšventinimo į Siguldos riterių gretas, pasklido gandas, kuris virto gryniausia tiesa, kad pirmoji vieta teisėtai buvo  sugražinta vienam iš brolių. Šitaip deivė Temidė įvykdė istorinį teisingumą ir atsikratė konkurentės Nikės, kuri visiems laikams buvo išvežta į nuostabiausią šalį vardu Lietuva.

Pergalė:

Daug bėgikų į Siguldą susirinko alų, vyną gėrė, bet nieko burnoje neturėjo. Broliams sekėsi kur kas geriau, nes jie namo parsivežė ir Gandrą, ir deivę Nikę bei istorijos metraštininkai jau iškalė jų vardus velnio neštame ir pamestame internetiniame Siguldos kalnų bėgimo puslapyje.

Paaiškinimai:  * Pagrindiniai bėgimo remėjai „Nike“ ir „Gandrs“

Daugiau galima rasti:

http://www.youtube.com/watch?v=h9BoMvuFg9E&feature=related

http://www.raid.lv/piedzivojums/sac/023raid_mar11/mar11_en_info.htm

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s